Apie projektą


Įprastų paukščių populiacijų gausos stebėsenos (ĮPGS) projektas


Projekto svarbiausias tikslas yra teikti duomenis apie įprastų perinčių paukščių populiacijų gausą ir jos ilgalaikius pokyčius Lietuvoje bei vertinti įvairių antropogeninių veiklų (pirmiausiai žemės ir miškų ūkio) palankumą biologinei įvairovei. Šiam tikslui visuomeninių tyrėjų pagalba šalyje yra vykdome paukščių stebėseną. Kiti tikslai - rūpintis projekto rezultatų ir grupės įdėjų įgyvendinimu, ypač agrarine aplinkosauga bei palankiu gamtai ūkininkavimu miškuose; skleisti gamtosaugos idėjas bei šviesti visuomenę. 

  • Projektas ilgalaikis. Vykdomas nuo 1985 m.,
  • Naudojama plačiai pripažinta taškinių apskaitų metodika,
  • Apimamos dvi vyraujančios šalies ekosistemos – agrarinė ir miškų,
  • Tyrimo vietovėje stebėjimus vykdo tik tas pats tyrėjas,
  • Duomenys apdorojami taikant Van Strien et al. 2001 pasiūlytą metodiką.

    Paukščių apskaitos

    Paukščiai skaičiuojami (nustatoma jų gausa, vykdomos apskaitos) dėl įvairiausių priežasčių, tikslų. Jų apskaitoms atlikti naudojami įvairiausi metodai. Paprastai kuo aiškesnis yra paukščių apskaitų tikslas, t.y. kuomet apskaitas atliekame ne šiaip sau (pvz., kas nors gali sakyti - smagu stebėti paukščius, gal prireiks duomenų), o žinodami kam to reikia, ko siekiame sužinoti, tuo lengviau yra pasirinkti konkrečią tyrimo metodiką.
    Mažai apie paukščius ir jų elgesio ypatumus žinančiam žmogui tikriausiai kels nuostabą pati problema. Skeptikas tikriausiai suabejos ar apskritai galima suskaičiuoti paukščius. Jei paukščiai skraido dideliais atstumais, kai kurie migruoja žiemoti net tūkstančius kilometrų, tai argi įmanoma vykdyti jų apskaitas, tikintis pakankamo tikslumo rezultatų? Pasirodo, kad tikrai galima.

    Kokius paukščius priimta vadinti įprastais?

    Įprastomis paukščių rūšimis (įprastais paukščiais) priimta vadinti visas rūšis, kurios nėra retos, o laikomos pakankamai dažnomis ar bent jau nelabai retomis. Kitas dėsningumas, kad įprastos rūšys, kaip taisyklė, ekologiniu požiūriu yra plačiai ir vidutiniškai specializuotos rūšys. Plačiai specializuotomis laikomos tos rūšys, kurios nėra labai reiklios aplinkai bei jos pokyčiams (pvz., minta įvairiu maistu ir gyvena įvairiose buveinėse).
    Apskritai, įprastos rūšies sąvoka nėra labai „griežta“, nes paukščių rūšių gausa įvairiose vietovėse, įvairiose valstybėse (priimta sakyti – atskirų paukščių populiacijų regioninė gausa) gali labai skirtis. Taip pat paukščių gausa gali kisti laiko bėgyje. Todėl rūšiai būdingą gausos kategoriją (pvz., įprasta, reta) tenka analizuoti konkrečioje kuriamoje (naujoje) stebėsenos programoje, o neretai tenka ir patikslinti. Viena aišku, kad rūšies gausos kategoriją galutinai apsprendžia paukščių apskaitos duomenys. Pvz., formuojant stebėsenos programą, biologinei indikacijai potencialiai tinkamos rūšys, kurių gausa, numatoma, bus maža (sakytume rūšis yra reta, apyretė), į ją neturėtų būti įtraukiamos. Mat jei apie tokios rūšies vietos populiacijos gausą bus surenkama mažai duomenų, tai vien dėl šios priežasties numatyto skaičiuoti rodiklio – biologinio indikatoriaus reikšmė, labiausiai tikėtina, bus statistiškai nereikšminga. Akivaizdu, kad to nenorėtų stebėsenos programos kūrėjas.

    Projekto rezultatų naudotojai

    Rezultatai pirmiausiai reikalingi Lietuvos ornitologų draugijai, nes jais remiantis galima formuoti ar revizuoti įvairių ūkio sektorių (pirmiausiai žemės ir dalinai miškų ūkio) plėtros politiką. Jais taip pat domisi LODo tarptautiniai partneriai, ypač Pasaulinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International ir Europos paukščių apskaitų taryba (European Bird Census Council; EBCC).
    LOD konkurso būdu yra laimėjusi užsakomąjį projektą „Biologinės įvairovės poveikio rodiklio „Paukščių populiacijų žemės ūkio naudmenose“ identifikavimas 2010–2011 metais“. Jį 2010-2011 metais finansavo Lietuvos žemės ūkio ministerija. Iš šio projekto lėšų buvo finansuoti LOD 2011 m. lauko tyrimai, mokymai, sudaryta projekto duomenų bazė, apdoroti ilgamečiai duomenys, sukurta projekto internetinė svetainė su duomenų įvedimo „online“ moduliu. Užsakovui LOD pateikė išsamią studiją (keletą ataskaitų) su paskaičiuotais 1995 - 2011 m. kaimo paukščių populiacijų indeksais.

    LOD įprastų paukščių populiacijų gausos stebėsenos projekto koordinavimas

    Šiuo metu projektą koordinuoja P. Kurlavičius ir R. Kiserauskaitė. Jie:
  • tvarko projekto duomenų bazę,
  • periodiškai skaičiuoja įprastų rūšių populiacijų indeksų ir kaimiško kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatoriaus reikšmes bei duomenis ir informaciją teikia Europos paukščių apskaitų tarybai (EBCC), o pagal poreikį ir kitoms institucijoms;
  • aktualizuoja LOD interneto svetainės projekto rubriką,
  • organizuoja bendravimą su projekto dalyviais,
  • organizuoja naujų projekto narių mokymą.


Projekto tyrėjai

Nuo 1985 iki 1993 m. paukščių gausos stebėseną vykdė P. Kurlavičius ir G. Matiukas. Nuo 1985 iki 2009 m. stebėseną vykdė (eilės tvarka pagal darbų apimtį: P. Kurlavičius, J. Miškinis, J. Arbačiauskas, V. Stanevičius, R. Giedraitis, G. Matiukas, Ž. Preikša, D. Norkūnienė, A. Butleris, R. Kiserauskaitė, M. Jankauskienė, B. Maldūnienė, A. Čerkauskas, S. Rumbutis, G. Brazaitis, V. Drūteika, R. Jakaitis, G. Baublys ir D. Anuškevičius.
2010 m. stebėseną atliko: J. Arbačiauskas, A. Čerkauskas, R. Kiserauskaitė, P. Kurlavičius, B. Maldūnienė, J. Miškinis ir D. Norkūnienė.
2011 m. paukščių stebėseną vykdė: E. Adomaitis, J. Arbačiauskas, A. Čerkauskas, V. Dusevičius, V. Eigirdas, V. Enuksonaitė, O. Gaidamavičiūtė, R. Giedraitis, M. Jankauskienė, V. Jusys, M. Karlonas, V. Kilčauskas, R. Kiserauskaitė, L. Kučinskaitė, P. Kurlavičius, M. Mackevičius, B. Maldūnienė, J. Miškinis, A. Naudžius, D. Norkūnienė, E. Pakštytė, A. Petraška, R. Petrauskaitė, Ž. Preikša, G. Riauba, N. Satkus, V. Stanevičius, I. Vaičiūnaitė, Š. Vainauskas, L. Vaitkūnaitė.

Dėka visų aukščiau paminėtų tyrėjų galime džiaugtis dabartiniais projekto rezultatais. Jiems labai ačiū! Ypač nuoširdus ačiū projekto tyrėjams už kruopštumą, ištvermingumą ir didelį atsidavimą šiam darbui.

Kelių tyrėjų, kurie paukščių apskaitas atliko vos vienerius metus, duomenų, sudarant populiacijų indeksus, panaudoti nebuvo galimybės.