Paukščių gausa

Kaimo paukščių populiacijų indikatorius

Kaimo paukščių populiacijų indikatorius (KPPI) yra keliolikos agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) rūšių paukščių populiacijų bendrą gausos pokytį (trendą) Lietuvoje vertinantis rodiklis. Jis atspindi kaimo kraštovaizdžio paukščių ir kitos biologinės įvairovės būklės pokyčius. KPPI yra laikomas savotišku barometru, rodančiu bendrą agrarinio kraštovaizdžio, žemės ūkio plotų “sveikatingumą”, būklę bei ūkininkavimo darnumą, ekologiškumą.
ES Kaimo plėtros 2007-2013 m. taisyklėse teigiama, kad agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos yra svarbus nacionalinių kaimo plėtros programų ekologiškumo, palankumo biologinei įvairovei indikatorius. Europos Sąjungos valstybėse nuspręsta nuo 2007 m. skaičiuoti specialų rodiklį – “agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) paukščių populiacijų indikatorių (KPPI)” (angl. Farmland Bird Indicator) ir jį naudoti žemės ūkio arba tiksliau ES naujosios žemės ūkio politikos įtakos biologinei įvairovei vertinimui.
Lietuvos žemės ūkio ministerijai pasiūlėme Lietuvoje kaimo paukščių populiacijų indikatorius (KPPI) reikšmių skaičiavimui naudoti duomenis apie dirvinio vieversio, kiauliukės, paprastosios medšarkės, dagilio, baltojo gandro, pievinio kalviuko, geltonosios kielės, griežlės, pempės, šelmeninės kregždės, rudosios devynbalsės, varnėno, karklažvirblio ir geltonosios startos vietos perinčių populiacijų vietinę gausą.

Prie Europos paukščių apskaitų tarybos (EBCC; detaliau žiūr. www.ebcc.info ) veikianti tarptautinė Europos mokslininkų grupė jau kuris laikas vykdo tyrimus ieškant biologinių indikatorių, kurie galėtų būti naudojami aplinkos kokybės integruotam vertinimui. Šiame darbe aktyviai bendradarbiauja paukščių apsaugos visuomeninės organizacijos – Karališkoji paukščių apsaugos draugija (RSPB, Didžioji Britanija) ir Pasauline paukščių apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International. Ši mokslininkų grupė taip pat dirba paukščių populiacijų gausos dinamikos tyrimų metodikų tobulinimo srityje, o taip pat vykdo paukščių apskaitų Europos šalyse koordinavimo bei metodinės pagalbos veiklą. Pastaruosius keletą metų ji vykdė Europos įprastų paukščių stebėsenos projektą (PECBMS). Svarbus šio projekto vykdytojų darbo rezultatas yra pasiūlyti taip vadinamus įprastų laukinių paukščių indikatorius ir jų nustatymo metodikas. Indikatoriai yra skirti atspindėti paukščių populiacijų būklės pokyčius. Vienas iš tokių rodiklių įvairiuose užsienio šaltiniuose vadinamas (ypač anksčiau) ne visuomet vienodai (pvz., angliškai – “Bird Index”, “Bird Population Index”, “Wild Bird Index”, “Farmland Bird Populiation Index”, “Farmland Bird Populiation Indicator”. Lietuviškai šį rodiklį mes pasiūlėme vadinti “Kaimo paukščių populiacijų indikatoriumi” (KPP indikatoriumi arba KPPI).

Pasidomėjus šio rodiklio nustatymo metodika dažnai gali kilti klausimų kodėl šį indikatorių skaičiuoti pasiūlyta vertinant daugelio (keliolikos) paukščių rūšių populiacijų gausos trendus ir kodėl taip yra geriau, nei vertinti vos kelių ar vienos rūšies populiacijos gausos svyravimus. Atsakymas į tokius klausimus nebūtų sudėtingas. Vertinti daugelio rūšių pavyzdžiu rekomenduojama todėl, kad viena ar kelios rūšys blogiau atspindėtų visų paukščių populiacijų, visos biologinės įvairovės būklę ir buveinių kokybę. Mat atskiros paukščių rūšys atspindėtų labai specifinius reikalavimus buveinei. Tuo tarpu šiuo indikatoriumi siekiama bendrai (integruotai) vertinti agrarinę ekosistemą, kraštovaizdį bei atskirus jo komponentus (paukščių populiacijas, visą biologinę įvairovę). Todėl geriau yra indikatoriaus skaičiavimui naudoti duomenis apie kuo didesnę vidutinės ir siauros specializacijos rūšių grupę. Toks rodiklis duoda labiau integruotą vaizdą apie tai, kokią įtaką organizmams turėjo ar turi iš anksto nebūtinai žinomi aplinkos sąlygų pokyčiai. Taigi, šis rodiklis integruotai atspindi žemės ūkio arba tiksliau ES naujosios žemės ūkio politikos įtaką biologinei įvairovei bei aplinkos kokybei.

KPPI skaičiuojamas naudojant daugelio agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų apskaitų duomenis. Apskaitų duomenys leidžia nustatyti indikatorinių rūšių (dažniausiai tai yra rūšys, kurios su tiriamu kraštovaizdžiu yra tampriai susijusios ekologiškai) paukščių populiacijų gausos ir atitinkamai KPPI rodiklio ilgalaikius pokyčius (trendą).

Indikatorius turėtų būti naudojamas integruotai vertinant gyvūnams, augalams bei jų buveinėms ir augavietėms palaikyti agrarinėse ekosistemose skirtas priemones, ekologizuojant žemės ūkio veiklą bei tobulinant žemės ūkio politiką.
Pirminiame biologinių indikatorių tyrimo etape ekspertai siūlė šalyse ES narėse kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus skaičiavimui naudoti duomenys apie 34 rūšių perinčių populiacijų gausą. Indikatoriaus skaičiavimui naudojamų paukščių rūšių sąrašai skirtingose ES narėse dažniausiai skiriasi. Išryškėja bendras dėsningumas, kad didesnės bei piečiau esančios valstybės indikatoriaus skaičiavimui naudojo duomenis apie daugiau populiacijų (rūšių). Pvz., Ispanijoje indikatoriaus skaičiavimui naudoti duomenys apie 25 rūšių, Lenkijoje – 22, Prancūzijoje – 21 rūšies perinčių populiacijų gausą. Tuo tarpu Norvegijoje šio rodiklio skaičiavimui naudoti duomenys apie 7 rūšių, Estijoje ir Šveicarijoje – 12, Belgijoje, Latvijoje, Švedijoje – 13 rūšių perinčias populiacijas. Europos Komisija yra pateikusi (2008 spalio mėn.) 19 paukščių rūšių, kurias šalims-narėms rekomendavo pirmiausiai naudoti kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus nustatymui. Tai: dirvinis vieversys, storkulnis, dagilis, keršulis, geltonoji starta, pelėsakalis, kuoduotasis vieversys, šelmeninė kregždė, paprastoji medšarkė, juodakaktė medšarkė, paprastasis griciukas, pilkoji starta, geltonoji kielė, karklažvirblis, kiauliukė, paprastasis purplelis, varnėnas, rudoji devynbalsė, pempė. Kai kurios iš išvardintų rūšių mūsų šalyje neaptinkamos arba yra tiek retos, jog negali būti naudojamos indikatoriaus skaičiavimui. Iš minėtų 19 rūšių Lietuvoje mūsų vertinimu indikatoriaus nustatymui galėtų būti naudojami duomenys apie 13 rūšių: dirvinį vieversį, dagilį, keršulį, geltonąją startą, šelmeninę kregždę, paprastąją medšarkę, geltonąją kielę, karklažvirblį, kiauliukę, paprastąjį purplelį, varnėną, rudąją devynbalsę ir pempę. Įvertinant užsienio šalių patirtį, papildomomis paukščių rūšimis, kurios Lietuvoje galėtų būti pasirinktos kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus nustatymui, yra pievinis kalviukas, baltasis gandras, kovas ir griežlė. Dalis jų yra didžiojoje Europos dalyje retos, todėl ir nebuvo įtrauktos į EK rekomenduojamų tirti rūšių sąrašą. Tuo tarpu vertinant pagal jų perinčių populiacijų dydį, jos Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse faktiškai nėra retos.

Europos Sąjungos (ES) valstybės žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei vertins pagal paukščių populiacijų gausos pokyčius

ES Kaimo plėtros 2007-2013 m. taisyklėse teigiama, kad agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos yra svarbus nacionalinių kaimo plėtros programų ekologiškumo, palankumo biologinei įvairovei indikatorius. Europos Sąjungos valstybėse nuspręsta nuo 2007 m. skaičiuoti specialų rodiklį – “agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) paukščių populiacijų indikatorių (KPPI)” (angl. Farmland Bird Indicator) ir jį naudoti žemės ūkio arba tiksliau ES naujosios žemės ūkio politikos įtakos biologinei įvairovei vertinimui.
KPPI yra keliolikos rūšių agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų bendrą gausos pokytį (trendą) vertinantis rodiklis. Kai kuriose Europos valstybėse anksčiau vykdytos paukščių gausos stebėsenos duomenys leidžia šį rodiklį skaičiuoti už dešimtis metų atgal. Pvz., Didžiojoje Britanijoje atlikta šio rodiklio analizė parodė, jog šioje šalyje bendra populiacijų gausa nuo 1970 m. sumažėjo daugiau nei 40% (pagal: RSPB). Labai panašūs procesai konstatuoti ir kitose ES šalyse, kur, kaip žinia, vykdoma ta pati bendroji žemės ūkio politika.

Ar KPP indikatorius galėtų būti naudojamas vertinant biologinės įvairovės būklę NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijose ir ar Europos svarbos saugomose teritorijose vykdomos stebėsenos tyrimų duomenys galėtų būti panaudojami kaimo paukščių populiacijų (KPP) indikatoriaus skaičiavimams?

Lietuva, kaip ir kitos ES narės, atlieka įvairius stebėsenos (monitoringo) darbus Europos svarbos (NATURA 2000 tinklo) saugomose teritorijose. Tam yra sudaryta ir periodiškai atnaujinama Valstybinė aplinkos monitoringo 2005-2010 m. programa. Iš šios programos matyti, kad, vertinant biologinės įvairovės būklę NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijose, ir, vykdant jos stebėseną KPPI nustatymui, tiriamos skirtingos paukščių rūšys, naudojamos skirtingos metodikos, yra skirtingas tyrimų dažnumas ir kt. Todėl KPP indikatorius negali būti naudojamas vertinant biologinės įvairovės būklę NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijose, o Europos svarbos saugomose teritorijose vykdomi stebėsenos duomenys negalėtų būti panaudojami KPPI indikatoriaus skaičiavimui.

Ar KPPI gali būti naudojamas nustatyti, vertinti biologinės įvairovės būklę ne agrariniame, o kituose kraštovaizdžiuose, pavyzdžiui, miškuose?

Negalėtų, nes KPPI nustatymui parinktos specifinės rūšys, kurių dauguma miškams apskritai nebūdingos. Tarptautinė Europos mokslininkų grupė, vykdydama Europos įprastų paukščių stebėsenos projektą (PECBMS) yra parengusi ir miškų, biologinės įvairovės būklės vertinimo metodiką. Todėl ateityje tikimės ir Lietuvoje parengti specialius, panašius į KPPI, rodiklius kitų buveinių kokybei bei biologinės įvairovės būklei vertinti.

Ar gali būti KPPI panaudotas atskirų agrarinės aplinkosaugos priemonių, programų efektyvumo, palaikant biologinę įvairovę, vertinimui?

Gali, bet su išlygomis. Pati paprasčiausia stebėsenos tyrimų programa, schema neleidžia formuoti tokio tikslo. Tačiau iš anksto numačius tinkamą tyrimų schemą, t.y. padidinus tiriamų vietovių skaičių ir jas atitinkamai pasirenkant (išdėstant), atskirų priemonių efektyvumą galima būtų vertinti šalies mastu.

Vis tik, siekiant tokio tikslo yra geriau suformuoti specialią tyrimų programą, schemą. Ją numatyti reikėtų taip, kad gaunama informacija rodytų statistinį ryšį tarp perinčių paukščių vietos populiacijų gausos ir žemės ūkio veiklos (priemonės ar programos intensyvumo, jos taikymo apimties ir pan.). Visuomet būtina laikytis eksperimentų planavimo taisyklių (pvz., numatyti kontrolę, pakartojimus, stratifikuotą atsitiktinį tyrimo plotų išdėstymą), laikytis matematinės statistikos reikalavimų numatant tyrimų apimtį bei taikyti statistinį surinktų duomenų apdorojimą.

Plačiau žiūr. t.p. čia