Metodika


Tyrimų (stebėsenos) metodikos ypatumai:


  • Stebėseną gali vykdyti asmenys – savanoriai, gerai pažįstantys paukščius iš išvaizdos ir balsų,
  • Paukščių apskaita vykdoma anksti ryte esant tinkamoms oro sąlygoms nuo saulės patekėjimo ne ilgiau 4 valandas,
  • Projekto koordinatorių parinktoje vietovėje paukščių apskaita vykdoma 20 taškų,
  • Toje pačioje vietovėje apskaita sezono metu vykdoma du kartus,
  • Apskaitų sezonas tęsiasi nuo balandžio vidurio iki birželio galo,
  • Optimalus atstumas tarp taškų – apie 500 m (bet ne mažiau 300 m),
  • Kiekviename apskaitos taške paukščiai skaičiuojami 5 min.,
  • Apskaitos duomenys rašomi į specialius apskaitos blankus,
  • Apskaitos kartojamos kasmet,
  • Kitais metais toje pačioje tyrimų vietovėje apskaitų datos negali skirtis daugiau kaip savaitę, o apskaitos pradžios laikas negali skirtis daugiau kaip 0,5 h.,
  • Toje pačioje tyrimų vietovėje stebėjimus atlieka tas pats tyrėjas. Skirtingų tyrėjų duomenys, surinkti toje pačioje tyrimo vietoje skirtingais metais tarpusavyje nelyginami,
  • Tyrėjai savo stebėjimų duomenis patys įveda į kompiuterį, o suderinus su koordinatoriais, tai gali padaryti ir kiti asmenys,
  • Duomenų analizę atlieka koordinatoriai.


Lietuvoje naudojamos įprastų paukščių populiacijų gausos vertinimo metodikos ypatumai

Pastaruoju metu pasaulyje sausumos perinčių paukščių vietinių populiacijų gausos stebėsenai plačiai naudojamas vadinamasis taškinių apskaitų metodas (angl. point count method). Seniau šis metodas (variantas pagal Recher, 1981) buvo rekomenduojamas taikyti vykdant paukščių populiacijų gausos stebėseną Rytų Baltijos regione (Priednieks et al., 1986). Kiek vėliau (Kurlavičius, 1995a) taškinių apskaitų metodas buvo rekomenduojamas naudoti taip pat biologinės indikacijos reikmėms.
Naudojant minėtą metodą, sausumos paukščių populiacijų gausos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1985 m. Šių darbų apimtys šalyje padidėjo nuo 1994 m. (Kurlavičius, 1995b; 2004). Šiuo metu taškinių apskaitų metodika taikoma stebint perinčių paukščių populiacijų gausą ir vertinant agrarinio kraštovaizdžio kokybę didžiojoje Europos dalyje, ypač Europos Sąjungoje. Po to, kai Europos Sąjunga kaimo paukščių populiacijų indeksą (KPPI) patvirtino vienu iš struktūrinių veiklos rodiklių, Lietuvoje labai padidėjo tyrimų taikant šią metodiką poreikis, nes norint nustatyti šį rodiklį, paukščių apskaitas geriausia atlikti taškiniu metodu.
Lyginant su kitomis analogiškam tikslui naudojamomis metodikomis, taškinių apskaitų metodika laikoma paprasčiausia ir todėl lengviausiai išmokstama teisingai naudoti.
Gausos stebėsenos tikslu paukščių apskaitas gali vykdyti asmenys, pakankamai gerai pažįstantys paukščius iš išvaizdos ir balsų. Paukščių apskaita vykdoma tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Apskaitų vykdyti negalima lyjant ir esant vidutiniam bei stipresniam vėjui. Mat esant prastam paukščių girdimumui bei prastam jų aptinkamumui, apskaita gali būti nepakankamai pilna (tiksli). Apskaita pradedama anksti ryte pusė valandos prieš patekant saulei, ar kiek vėliau. Šaltais rytais apskaita gali būti pradedama patekėjus saulei ir kiek sušilus (bet ne vėliau kaip pusė valandos po saulės patekėjimo). Siekiant kruopščiai išpildyti apskaitos pradžios laiko reikalavimus (jis priklauso nuo ankstesnių metų apskaitos pradžios bei nuo oro temperatūros anksti ryte apskaitos dieną), gretimais metais jis negali skirtis daugiau kaip 0,5 h), gali tekti į apskaitos vietą atvykti iš vakaro. Ypač taip elgiamasi, kuomet orų prognozė apskaitos dienai yra palanki (beveik garantuota, kad dėl oro sąlygų apskaitą atlikti bus galima), o apskaitos vietovė yra santykinai toli nuo gyvenamos vietos. Apskaitą galima vykdyti 4 valandas nuo saulės patekėjimo. Toks metodikos reikalavimas atsiradęs dėl to, kad aukštas ir vienodas paukščių akustinis aktyvumas (giedojimas) bei specifinis teritorijas užimančių paukščių demonstracinis elgesys būna tik ryte, o vėliau jis žymiai susilpnėja.
Apskaita nutraukiama, jei staiga pablogėja oro sąlygos (pvz., pradeda smarkiai lyti). Ji tęsiama arba atliekama naujai artimiausiomis dienomis, kai oro sąlygos yra pagerėję.
Paukščių apskaita atliekama ilgalaikio pastovaus apskaitos maršruto taškuose (sustojimų vietose), kur registruojami visi pastebėti ir išgirsti paukščiai, jų poros ar būriai. Apskaitos maršrute yra 20 iš anksto parinktų pastovių paukščių apskaitos taškų. Kiekviename taške apskaita vykdoma 5 min. Optimalus atstumas tarp taškų – apie 500 m (bet ne mažiau 300 m). Tarp taškų galima eiti pėsčiomis arba važiuoti kokia nors transporto priemone.
Paukščių apskaitų duomenys rašomi ranka į specialias lauko tyrimų (apskaitos) formas. Apskaitos formoms parengti perspektyviausia yra naudoti tinkamo mastelio (M 1:2000 – M 1:5000) ortofotonuotraukas, o jų nesant - vietovės situacijos planus ar abrisus. Iš apskaitų popierinių formų duomenis rekomenduojama perrašyti į duomenų vedimui į kompiuterį skirtas lenteles.
Stebėsenos darbų pirmajame etape apskaitos vietų (apskaitos taškų; buveinių) vertinimo duomenys taip pat rašomi ranka į specialias popierines formas. Apskaitos taškuose iš anksto numatytu spinduliu vertinama kraštovaizdžio struktūra. Identifikuojami esami kraštovaizdžio elementai bei kartografuojami jų kontūrai. Taip pat identifikuojamos esamos žemės ūkio kultūros ir kartografuojami laukų kontūrai, o taip pat registruojama svarbiausia, biologinei įvairovei galinti turėti įtakos, ūkinė veikla.

Konkrečiame tyrimo plote stebėtojai turėtų kuo ilgiau nesikeisti, kadangi tarpusavyje galima lyginti tik gretimais metais tame pačiame maršrute to paties tyrėjo surinktus duomenis. Todėl norint, kad tyrimų apimtis nesumažėtų tuomet, kai numatoma ką nors keisti (vieną ar kelis apskaitos maršruto taškus, visą maršrutą; kuomet tyrėjas keičiasi dėl objektyvių priežasčių), “keitimosi” metais, jei tik įmanoma, reikėtų stebėjimus atlikti tiek pagal senąjį, tiek ir pagal naująjį planą.

Šalyje reikalinga paukščių apskaitų apimtis

Priklauso nuo norimų tikslų. Jei būtų numatytas pats paprasčiausias tikslas – nustatinėti ir Europos Komisijai teikti bendrą kaimo paukščių populiacijų indikatorių pagal šalims ES narėms suformuotus reikalavimus, tai kasmet pageidautina rinkti duomenis apie besiveisiančių paukščių populiacijas mažiausiai 70-100 stebėsenos vietovių (paukščių apskaitos maršrutų). Naudojant surinktus duomenis būtų galima kasmet turėti statistiškai reikšmingą informaciją apie agrarinio kraštovaizdžio besiveisiančių paukščių populiacijų pokyčius šalyje bei tuo pačiu pagal biologinės indikacijos principus integruotai vertinti vykdomos žemės ūkio politikos ekologiškumą (labiausiai - poveikį biologinei įvairovei).
Jei tikslai būtų numatomi platesni, pvz., būtų norima įvertinti Lietuvos kaimo plėtros programos kraštovaizdžio tvarkymo krypties, ar visų agrarinės aplinkosaugos programos priemonių kartu, ar konkrečios programos (priemonės) integruotą poveikį biologinei įvairovei atskirai, stebėsenos vietovių (paukščių apskaitos maršrutų) skaičių reikėtų padidinti mažiausiai iki 150-200. Lietuvoje tokioms stebėsenos apimtims kol kas pajėgumų nepakanka, bet sistemingai dirbant, juos tikimasi pasiekti.
Jei būtų norima vertinti kelių programų ir (ar) priemonių integruotą poveikį paukščių populiacijoms atskirai, geriau būtų sudaryti iš principo kitokią tyrimų schemą bei taikyti kitokią paukščių gausos vertinimo metodiką, tuo pačiu stebėseną papildant kelių metų trukmės įprastais moksliniais tyrimais.
Praktinė patirtis rodo, kad, siekiant palaikyti norimą paukščių gausos stebėsenos tyrimų apimtį, kasmet reikia apskaitų (resursų) planuoti iki 15-20 proc. daugiau, nes tyrėjai dėl įvairių priežasčių keičiasi. Apie tyrėjų keitimąsi žinant iš anksto tenka planuoti ir vykdyti daugiau apskaitų. Norint, kad iš anksto numatyta tyrimų apimtis nesumažėtų, reikia arba apskaitas pradėti naujuose maršrutuose, arba reikėtų, kad tyrėjų keitimosi tame pačiame maršrute metais apskaitas atliktų „senasis“ ir „naujasis“ tyrėjai.

P.S. Šis paukščių taškinių apskaitų metodikos aprašymas skirtas tik apskritai šiuo klausimu besidomintiems asmenims. Tyrėjai naudoja žymiai detalesnį metodikos aprašymo variantą.