Reikalavimai ir sąlygos



Nors grupelė LOD savanorių įprastų paukščių apskaitas Lietuvoje pradėjo vykdyti gana seniai, tačiau iki šiol kasmet atliekamų tyrimų apimtis dar nėra pakankama, siekiant surinkti duomenis apie visų įprastų rūšių populiacijų gausos dinamiką, ypač norint duomenis apdoroti matematinės statistikos metodais. Taigi, labai svarbu, kad plėtojant šį projektą į paukščių apskaitos vykdytojų – savanorių būrį įsijungtų kuo daugiau žmonių. Kviečiame šiame ilgalaikiame projekte dalyvauti visus, kas pažįsta paukščius ar nori išmokti juos pažinti. Išankstinio dalyvių amžiaus apribojimo nėra. Į pradedančiųjų tyrėjų grupę bus priimami visi, net ir kol kas nepakankamai gerai paukščius pažįstantys vyresniųjų klasių moksleiviai. Tokiems norintiems dalyvauti šiame darbe asmenims organizuosime specialius nemokamus paukščių pažinimo ir apskaitų (populiacijų gausos stebėsenos) vykdymo kursus.
Tikimės, jog ši, tarp Vakarų Europos šalių gyventojų labai populiari paukščių stebėjimo ir tyrimo visuomeninė veikla ras daugiau pasekėjų ir Lietuvoje.

Ar norintiems dalyvauti LOD paukščių stebėsenoje būtina pažinti visas rūšis?

Jei tyrėjas nepažįsta vienos ar kitos paukščių rūšies, tai yra tam tikras jo darbo trūkumas, nes jis apie tokias rūšis nesurenka duomenų. Tačiau to nereikėtų sureikšminti (galima tirti dalį rūšių, kurias tyrėjas tikrai pažįsta). Čia verta prisiminti labai prasmingą posakį: „Niekas negimė mokėdamas“. Asmuo, pradėjęs mokintis paukščius pažinti prieš metus, vargiai gali pažinti visus paukščius (ypač iš jų giesmių, bendravimo balsų). Toks gebėjimas atsiranda tik po ilgesnio laiko arba daug bendraujant su aukštesnės kvalifikacijos tyrėjais. Dėl to labai svarbu pradedantiesiems tyrėjams suprasti, jog vienos kitos paukščių rūšies nepažįstantis stebėtojas nepablogina kitų tyrėjų surinktų duomenų apie žinomas paukščių rūšis. Ne visas paukščių rūšis pažįstantis tyrėjas turi tik vengti daryti kokias nors apibendrinančias išvadas apie tirtą paukščių bendriją, tačiau jo surinkti duomenys apie gerai pažįstamų rūšių vietos populiacijų gausą pilnai gali būti naudojami paukščių populiacijų stebėsenos tikslais. Tik jei paukščių apskaitų tikslas yra rinkti duomenis apie visą bendriją (ypač jos rūšinę sudėtį bei struktūrą), tokį darbą gali atlikti tik visas paukščių rūšis gamtoje pažįstantys stebėtojai.

Kiek vietovių pasirinkti tyrimui?

Pagal LOD interesus – kuo daugiau vietovių atliksime populiacijų gausos stebėseną (atliksime paukščių apskaitas), tuo didesnio skaičiaus rūšių populiacijų pokyčius galėsime vertinti. Galima taip pat sakyti, jog kuo tiriama rūšis yra retesnė (kuo apskaitų metu registruojama rečiau), tuo daugiau tyrimų reikia planuoti, atlikti (numatyti daugiau apskaitos maršrutų). Kadangi paukščių stebėsenos duomenys svarbūs praktinei gamtosaugai, tai galima tvirtai sakyti, kad šiuo metu Lietuvoje įprastų paukščių apskaitų poreikis yra didesnis, nei dabartiniai realūs LOD narių ir kitų apskaitų vykdytojų pajėgumai. Taigi, čia kol kas – kuo daugiau, tuo geriau!

Reikėtų įsidėmėti, kad tyrėjas (paukščių apskaitas atliekantis asmuo) paukščių veisimosi sezono metu (balandžio antroji pusė – birželio mėnuo) vienoje tyrimų vietovėje apskaitoms vykdyti turi numatyti (skirti) nuo 2 iki 4 dienų. Kasmet po dvi dienas (retai tris) per metus reikia skirti pačiai apskaitai. Apskaitos dieną faktiškai paukščių stebėjimui tenka sugaišti apytikriai po 4 h. Stebėjimai pradedami labai anksti ryte patekant saulei. Jei savanoris stebėseną vykdo netoli savo gyvenamos arba reguliariai lankomos vietos, tai nuvykimo į stebėjimų vietovę išlaidos dažniausiai yra nedidelės ir savanoriui dažniausiai yra priimtinos. Pradedantis tyrėjas pirmais metais vienoje vietovėje papildomai keletą valandų turės sugaišti apžiūrėdamas apskaitos maršrutą vietovėje ir pasiruošdamas paukščių apskaitai. Tyrėjai dar privalo aprašyti gamtines buveines ir ūkinę veiklą apskaitos taškuose. Tą galima padaryti apskaitos dieną (geriausia ne apskaitos metu).

Jei tyrėjas sutinka įprastų paukščių apskaitoms skirti daugiau laiko, jis jas gali vykdyti net keliose vietovėse. Vis tik dėl specifinių metodikos ir meteorologinių sąlygų reikalavimų net ir rytais stebėjimams galint skirti nemažai laiko, vienas patyręs asmuo pajėgus tokias apskaitas atlikti ne daugiau kaip 6 vietovėse. Bet kokiu atveju vienoje vietovėje tyrėjas stebėseną turėtų atlikti savanoriškai, t.y. be jokios piniginės kompensacijos arba užmokesčio. Bet kuriuo atveju koordinatoriai su tyrėju dėl stebėsenos detalių visuomet tariasi.

Reikalavimai apskaitos vykdytojui (tyrėjui)

Tyrėjas turi:

  • būti neblogos sveikatos. Atliekant paukščių apskaitas, reikia labai anksti keltis, nemažai vaikščioti. Taip pat reikia neturėti didelių regos ir klausos sutrikimų;
  • turėti didelį norą kvalifikacijai savarankiškai įgyti bei dalyvauti specialiuosiuose mokymuose (jei tokie organizuojami) arba rasti konsultantą, mokytoją kuris mokytų papildomai. Tiems, kurie jau turi tinkamą kvalifikaciją, ją nuolat reikia palaikyti ir tobulinti: stengtis kuo geriau pažinti paukščių rūšis ir lytis vizualiai, iš giesmių (tuoktuvinių balsų) bei iš komunikacinių akustinių signalų (paukščių tarpusavio bendravimo balsų, šūksnių);
  • būti ypač sąžiningu – neregistruoti tų rūšių, kurių patikimai nepažįsta.

 

Tyrėjams sudaromos sąlygos

Kiekvienas pažįstantis daugumą šalies įprastų rūšių paukščių yra kviečiamas dalyvauti LOD vykdomoje besiveisiančių paukščių stebėsenoje. Numatyta tvarka, kad, siekiant geriau suplanuoti mokslinių tyrimų schemą bei galimai geriau tenkinti rezultatais suinteresuotų institucijų žinomus reikalavimus, stebėjimams vietoves nustato projekto koordinatoriai.
Numatyta, kad stebėjimus vienoje vietovėje (kuri galėtų būti arti tyrėjo pageidaujamos (gyvenamos) vietos) tyrėjas turėtų atlikti visuomeniniais pagrindais. Už stebėjimus kitose tyrimų vietovėse LOD numato pagal galimybes kompensuoti tyrėjams stebėsenai naudojamų asmeninių automobilių kuro įsigijimo išlaidas bei už darbą mokėti atlyginimą. Taip pat numatyta, kad tais metais, kai šiam darbui LOD neturės pakankamai lėšų, tyrėjams nebus mokamas atlyginimas, tačiau bus stengiamasi padengti automobilinio kuro sąnaudas.
Kasmet numatoma organizuoti dalyvių mokymus. Jie turėtų vykti balandžio mėnesį (sekite „Naujienų“ informaciją šioje žiniatinklio svetainėje).
Koordinatoriai paprastai lanko dalį tyrėjų. Jie taip pat stengsis lankyti tuos tyrėjus, kurie to pageidaus (kuriems iškils metodinių klausimų bei kurie norės tobulinti savo kvalifikaciją). Konsultacijos ir papildoma informacija telefonu: Renata Kiserauskaitė 8 675 42779; Petras Kurlavičius – 8 685 32652.