Ekologinių sąlygų vertinimas


Ekologinių sąlygų vertinimas


EKOLOGINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS

Paukščių apskaitos taškų ekologinių sąlygų (buveinių ir ūkinės veiklos) kasmetinis vertinimas (stebėsena) tampa taip pat svarbus, kaip ir paukščių populiacijų gausos vertinimas. Šia informacija domisi kai kurios institucijos, todėl mūsų projektas ekologinių sąlygų stebėsenai, ryšium su paukščių populiacijų gausos pokyčiais, ateityje skirs didesnį dėmesį. Žemiau teikiame specialią metodinę instrukciją.

Paukščių apskaitos taškų gamtinių-ekologinių sąlygų vertinimo metodinė instrukcija

Laikydamiesi šios metodinės instrukcijos, tyrėjai paukščių apskaitos sezono metu KASMET turi įvertinti teritorijų, išskirtų 100 m spinduliu apie kiekvieną paukščių apskaitos tašką, gamtines-ekologines sąlygas. Šio vertinimo metu 100 m spinduliu apie apskaitos tašką identifikuojamos gamtinės buveinės ir aprašoma jose vykdyta (vykdoma) ūkinė veikla.

Šių gamtinių-ekologinių sąlygų vertinimas šiek tiek skiriasi agrarinėse ir miškingose teritorijose. Agrarinėse teritorijose daugiausiai fiksuojama kai kuri vertinimo metais iki antrosios paukščių apskaitos vykdyta ūkinė veikla. Tokį vertinimą pageidautina atlikti tiek pirmos, tiek ir antros apskaitų metu. Pirmos apskaitos metu vertinimo formoje įrašai turėtų būti daromi pieštuku, taip, kad juos vėliau būtų galima taisyti ar ištrinti. Antros apskaitos metu reikia pilnai aprašyti paukščių apskaitos taškų gamtines-ekologines sąlygas.

Jūsų surinkti svarbiausi ekologiniai ir geografiniai (kartografiniai) duomenys bus saugomi bei naudojami paukščių populiacijų gausos ilgametės dinamikos priežasčių aiškinimui. Todėl yra labai svarbu kuo geriau išpildyti šioje instrukcijoje pateiktus metodinius nurodymus.

Paukščių taškinės apskaitos maršrutų (vietovių) buveinių ir jose vykdomos ūkinės veiklos vertinimo 100 m spinduliu apie apskaitos taškus tekstinius-skaitinius duomenis ir geografinę informaciją reikia pateikti paukščių apskaitos taškų schemose arba apskaitos taškų planuose (t.y. naudoti tas pačias „tuščias – dar neprirašytas“ schemas ar planus „su apskritimais“, kuriuos naudojate paukščių apskaitai). Schemose pageidautina naudoti mastelį nuo M1:2000 iki M 1:5000.

Pirmiausiai paukščių apskaitos taško schemoje arba atspausdintoje ortofotonuotraukoje reikia apytikriai nurodyti šiaurės kryptį (1 pav.). Kryptis nurodoma rodykle, prie jos parašant „N“ raidę.

Nežinomoje vietovėje šiaurės kryptį, jei ji iš anksčiau nėra žinoma, geriausia nustatyti kompaso pagalba. Galima tai padaryti ir iš anksto pažiūrėjus į vietovės žemėlapį (pvz. per interneto prieigą www.maps.lt) bei įsidėmėjus vietos orientyrų išsidėstymo kryptis pasaulio šalių atžvilgiu. Yra ir daug kitų būdų kaip tai padaryti (pvz., žiūr. http://www.tpl.lt/kaip-orientuotis-ir-nustatyti-krypti-be-kompaso-ir-zemelapio/ .

Būnant paukščių apskaitos vietovėje aprašomame paukščių apskaitos taške, taško schemą arba atspausdintą ortofotonuotrauką reikia vietoje orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu. Po to reikia įvertinti kiek ir kokių pirmojo lygmens buveinių yra aprašomoje paukščių apskaitos zonoje 100 m spinduliu nuo jos centro. Šiame darbe pirmojo lygmens buveinių tipai yra standartizuoti. Galimi variantai: (1) atviro vandens telkiniai, (2) pelkės, (3) krūmynai, (4) miškai, (5) atskirieji želdynai, (6) nesusivėrusios miško augalijos plotai, (7) žemės ūkio žemės, (8) statiniai ir kitokios dirbtinės buveinės, (9) kitos buveinės. Prieš kiekvieną buveinės tipą skliaustuose pateiktas skaičius kartu yra pirmojo lygmens buveinės kodas. Trumpas šių buveinių aprašymas pateiktas 1 priede. Laikantis mastelio, 100 m spinduliu išskirtoje paukščių apskaitos zonoje ribas tarp skirtingų buveinių reikia pažymėti ištisinėmis linijomis. Tokio žymėjimo pavyzdys pateiktas 1 pav,

Taip pat reikia įvertinti kiek ir kokių antrojo lygmens buveinių yra Jūsų nustatytose pirmojo lygmens buveinėse. Antrojo
lygmens buveinių tipai taip pat yra standartizuoti. Atviro vandens telkiniuose, pelkėse, krūmynuose antro lygmens buveinės kol kas neišskiriamos. Miško buveinėse išskiriamos tokios antro lygmens buveinės: (1) medynai; (2) aikštės ar kitokios natūralios ir pusiau natūralios atviros (sumedėjusiais augalais neapaugusios)  vietos, (3) plynos kirtavietės. Atskirųjų želdynų buveinėse išskiriamos tokios antro lygmens buveinės: (1) rekreacinės paskirties želdynai; (2) mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynai, (3) laukų apsauginės paskirties želdynai, (4) pakelių apsauginės paskirties želdynai, (5) apsauginės paskirties želdynai ir sodai, (6) kiti želdynai. Nesusivėrusios miško augalijos buveinėje išskiriamos tokios antro lygmens buveinės: (1) dirbtinai įveistas (pasodintas) miškas, (2) savaime įsikuriantis (želiantis) miškas, (3) savaime įsikuriantis (želiantis) ir dirbtinai veistas miškas. Statinių ir kitokiose dirbtinėse
buveinėse išskiriamos tokios antro lygmens buveinės: (1) natūralaus grunto nuolatiniai keliai, (2) pagerinto grunto keliai, (3) asfalto dangos keliai, (4) pastatai, (5) kiti statiniai, (6) kita. Žemės ūkio žemių buveinėje išskiriamos tokios antro lygmens buveinės: (1) kultūrinė pieva, (2) pusiau natūrali pieva, (3) natūrali pieva, (4) ganykla, (5) sausinimo griovys, (6)
ariama žemė – žieminių grūdinių pasėliai, (7) ariama žemė – vasarinės grūdinės kultūros, (8) ariama žemė – vasarinės techninės kultūros, (9) ariama žemė – kaupiamosios kultūros, (10) ariama žemė – kita. Trumpas visų antrojo lygmens buveinių aprašymas pateiktas 2 priede.

Laikantis mastelio, ribas tarp antro lygmens buveinių reikia pažymėti brūkšninėmis linijomis. Tokio žymėjimo pavyzdys pateiktas 2_pav.

Jei kraštovaizdis nėra labai homogeniškas, tai šios nubrėžtos ištisinės ir brūkšninės linijos 100 m spinduliu išskirtoje apskaitos zonos schemoje ar ortofotonuotraukoje suformuoja uždarus kontūrus arba atskiras buveines. Jas reikia sunumeruoti. Pirmo lygmens buveinės numeruojamos arabiškais skaičiais (pvz., 1, 2, 3 ...). Antro lygmens buveinės gauna tuos pačius pirmo lygmens arabiškus numerius ir papildomai lietuviškas raides alfabeto tvarka (pvz., 1a, 1b). Tokios numeracijos pavyzdys pateiktas 3_pav.

Po to reikia kiekviename kontūre identifikuoti išskirtas pirmo ir antro lygmens buveines. Kaip minėta aukščiau, tiek pirmo, tiek antro lygmens buveinių tipai yra standartizuoti. Lieka tik atsirinkti iš pateiktų sąrašų reikalingus įrašyti pavadinimus ir jų skaitmeninius kodus. Geriausia ranka surašyti išskirtas buveines ir kartu nurodyti jų skaitinius kodus, kaip tai parodyta (padaryta) 4_pav.

Papildomai reikia įvertinti kai kuriuos gamtinius ir antropogenines veiksnius, kurie, pripažinta, turi nemažą įtaką biologinei įvairovei. Būtina nurodyti, kuriose išskirtose žemės ūkio paskirties buveinėse jokia ūkinė veikla nevykdoma (pvz., pieva nešienaujama; buvusi ariama žemė nedirbama, o atsikurianti ar atsikūrusi pieva nešienaujama arba neganoma). Kitais žodžiais sakant, aprašant buveines atvirame kraštovaizdyje, papildomai prie buveinių inventorizacijos tyrėjas turi nurodyti tas „žemių ūkio žemių“ antro lygmens buveines, kuriose būnant gamtoje akivaizdžiai matyti, jog ankstesniais metais ūkinė veikla ten nebuvo vykdoma (pvz., yra aiškių požymių, kad pieva nebuvo šienauta: matosi aukštų žolių pernykščiai stagarai, želiantys krūmeliai, medeliai) arba pernai arta žemė šiemet nėra apsėta ir pūdymuoja.

Taip pat būtina nurodyti, kuriose miško buveinėse, laikotarpyje nuo ankstesnių metų apskaitos, vykdyti miško kirtimai (nurodyti jų rūšį ir kirsto ploto ribas) bei formuota vietinė infrastruktūra. Apskaitos taškų schemose reikia parodyti naujai kirstų plotų ribas, įrengtų valksmų ir suformuotų miško kelių vietas. Kitais žodžiais tariant, aprašant buveines miškingame kraštovaizdyje, papildomai prie buveinių inventorizacijos, tyrėjas turi išskirti (tame tarpe papildomai apskaitos taškų schemose atriboti sutartiniais ženklais) teritorijas, kontūrus, kur būnant vietoje akivaizdžiai matyti, jog kur per paskutinius metus (laikotarpyje nuo pernai metų antrosios apskaitos) buvo vykdyti neplyni kirtimai (ūgdomieji, einamieji, sanitariniai ir kitokie), padaryti valksmai, iškirsti medžiai technikos pravažiavimui bei žodiniu aprašu nurodyti vykdytų kirtimų rūšis ir kt.

Labai svarbu teisingai suprasti bei aprašant buveines gamtoje turėti po ranka šiame darbe naudojamą aukščiau paaiškintą gamtinių buveinių klasifikavimo schemą (5_pav.).

Taip pat svarbu ant kiekvieno paukščių apskaitos taško buveinių aprašymo formos lapo nurodyti bendrą informaciją (pvz., 6_pav. ): a) Tyrėjo (formą užpildžiusiojo asmens) pavardę, b) Paukščių apskaitos maršruto pavadinimą ir jo skaitmeninį kodą, c) Apskaitos taško numerį, d) Aprašymo (užpildymo) datą. Ši bendroji informacija, kartu su pateikta geografine informacija (tiesėmis ir brūkšninėmis linijomis pažymėtomis ribomis tarp buveinių), kiekvienos išskirtos buveinės (kontūro) numeriu, standartizuotu pavadinimu ir jos skaitmeniu kodu gali būti teritorijų, išskirtų 100 m spinduliu apie kiekvieną paukščių apskaitos tašką, gamtines-ekologinių sąlygų formos užpildymo viename apskaitos taške pavyzdžiu. 

Jei Jums nėra pateikta ir (arba) pats/pati negalite interneto prieigos www.maps.lt pagalba pasiruošti paukščių apskaitos taškų ortofotonuotraukų, tai tuomet teritorijose išskirtose 100 m spinduliu apie kiekvieną paukščių apskaitos tašką, gamtines-ekologines sąlygas galite aprašyti naudodami paprasčiausias apskaitos taškų schemas. Tokios schemos naudojimo pavyzdys pateiktas 7_pav. Kaip matyti iš pateikto užpildytos formos pavyzdžio, tyrėjas kontūrų (buveinių) ribas nubrėžė pats tiesiog vizualiai vertindamas vietos situaciją (sėjomaininių laukų bei pirmojo lygmens buveinių ribas).

Teritorijų, išskirtų 100 m spinduliu apie kiekvieną paukščių apskaitos tašką, gamtinių-ekologinių sąlygų vertinimo formas tyrėjai turi po lauko darbų sezono perduoti projekto koordinatoriams.

Detalesnės buveinių vertinimo metodikos taikymo galimybė

Jei gerai pažįstate įvairių žemės ūkio kultūrų pasėlius ir juos gebate lengvai atpažinti vizualiai, tuomet vietoje antrojo lygmens buveinių standartizuotų pavadinimų geriau nurodykite konkrečias kultūras. Pvz., vietoje standartizuoto pavadinimo „(6) ariama žemė – žieminių grūdinių pasėliai“ nurodykite, pvz. „kviečiai“; vietoje standartizuotos buveinės „Ariama žemė – kaupiamosios kultūros (7-9)“ užrašykite „cukriniai runkeliai“.